Ieškodama informacijos apie šiaurietiško ėjimo istoriją, aptikau Marko Kantaneva 1997 m. straipsnio „Sauvakävely” paties autoriaus padarytą vertimą į anglų kalbą. Marko Kantaneva yra vienas iš šiaurietiško ėjimo pradininkų, prisidėjęs prie šios veiklos plėtojimo ir populiarinimo.
Pradžiai keletas faktų iš šiaurietiško ėjimo istorijos. Tarptautinė šiaurietiško ėjimo asociacija (International Nordic Walking Association) šiaurietiško ėjimo išradėja vadina moterį Leena Jääskeläinen. Ji buvo kūno kultūros mokytoja, kuri net 1966 m. vienoje iš Helsinkio mokyklų ėjimą su slidžių lazdomis pradėjo taikyti kūno kultūros pamokose. 1979 m. kūno kultūros mokytojas ir treneris Mauri Repo savo publikacijoje aprašė metodus, taikomus lygumų slidininkų vasaros treniruotėse ir turėjo panašumų su dabartine šiaurietiško ėjimo technika. 1997 m. suomių sportinio inventoriaus gamybos kompanija „Exel“ pradėjo pirmų specialių šiaurietiško ėjimo lazdų gamybą.
M. Kantaneva straipsnis parašytas irgi 1997 m. dar iki lazdų šiaurietiškam ėjimui masinės gamybos. Todėl straipsnyje ėjimui siūloma naudoti slidžių arba kopimo į kalnus lazdas. Net pavadinimo šiaurietiškas ėjimas („nordic walking“) dar nebuvo. Straipsnio komentaruose nurodoma, kad terminas „Sauvakävely” suomiškai pažodžiui reiškia ėjimą su lazdomis.
M. Kantaneva straipsnis parašytas irgi 1997 m. dar iki lazdų šiaurietiškam ėjimui masinės gamybos. Todėl straipsnyje ėjimui siūloma naudoti slidžių arba kopimo į kalnus lazdas. Net pavadinimo šiaurietiškas ėjimas („nordic walking“) dar nebuvo. Straipsnio komentaruose nurodoma, kad terminas „Sauvakävely” suomiškai pažodžiui reiškia ėjimą su lazdomis.
M. Kantaneva straipsnyje gvildenamas pagrindinis argumentas, kuris leido šiaurietiškam ėjimui tapti tokiam populiariam – šios fizinio aktyvumo rūšies kompleksiškas poveikis, kai vienos veiklos metu mankštinamos įvairios raumenų grupės nuo kojų raumenų iki pilvo ir viršutinės kūno dalies, bei treniruojama širdies-kraujotakos sistema bei plaučiai. Tiems, kas šiaurietišką ėjimą praktikuoja sveikatingumui, Kanataneva rekomenduoja rinktis tokį ėjimo tempą, kuris netrukdytų kalbėtis. Tiems, kas norėtų šiaurietišką ėjimą naudoti sporinėje treniruotėje, pavyzdžiui, besiruošiant slidinėjimo varžyboms, Kanatneva rekomenduoja du pratimus: kopimą į įkalnę su lazdomis ir nubėgimą nuo kalno, pabrėždamas, kad šie pratimai turėtų būti taikomi tik po apšilimo ir esant gerai fizinei būklei.
M. Kantaneva 1997 m. publikacijos vertimą į anglų kalbą galima rasti tinklaraštyje nordicwalkingnewsblog.blogspot.com
M. Kantaneva 1997 m. publikacijos vertimą į anglų kalbą galima rasti tinklaraštyje nordicwalkingnewsblog.blogspot.com
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą