Rugsėjo 23 d. dalyvavau Lietuvos šiaurietiško ėjimo asociacijos surengtame
šiaurietiško ėjimo specialistų kvalifikacijos kėlimo seminare „Lėtinių
neinfekcinių ligų profilaktiką taikant šiaurietišką ėjimą“. Seminaras vyko
Kaune. Seminaro lektoriai - sporto medicinos gydytojas Kęstutis Linkus ir
Lietuvos edukologijos universiteto ir sveikatingumo akademijos lektorius
Valdemaras Kavaliauskas.
K. Linkus pristatė daug faktų apie fizinio aktyvumo svarbą sveikatos
išsaugojimui. Lektorius akcentavo, kad fizinis pasyvumas pripažintas vienu iš
mirtingumo rizikos veiksniu, taigi fizinio aktyvumo stoka sveikatai kenkia ne
mažiau nei rūkymas. Viena iš skaidrių iliustravo kiek tiesios plačiai paplitusiame
posakyje, kad mūsų sveikata pačių mūsų rankose. Joje buvo pavaizduotas keturių
sveikata lemiančių veiksniu įtaka sveikatos išsaugojimui. Žmogaus sveikata net
50 proc. priklauso nuo gyvensenos, 20 proc. nuo paveldimumo, 20 proc. nuo
aplinkos kokybės ir tik 10 proc. nuo sveikatos priežiūros. Savo pranešimą K.
Linkus užbaigė praktinėmis rekomendacijomis, kaip bent minimaliai įvertini
kliento sveikatos būklę ir atpažinti asmenys, kuriems dalyvavimas šiaurietiško
ėjimo užsiėmime nerekomenduojamas.
V. Kavaliauskas pristatė fizinio raštingumo (angl. physical
literacy) ir sveiko senėjimo koncepcijas. Jis pabrėžė, kad sveikatai kenkia ne
tik per žemas, bet ir per didelis fizinis krūvis, ir pristatė rekomendacijas
aktyvios veiklos trukmei ir intensyvumui parinkti. Informacijos šioje seminaro
dalyje buvo labai daug ir įvairios. Įdomiausia man pasirodė apie tai, kaip
matuojant pulsą, galima įvertinti rekomenduojama treniruotės intensyvumą,
dienos intensyvumą (lengva ar sunki diena) ir net miego kokybę.
