Pasaulinė šiaurietiškojo ėjimo diena Birštone

Šeštadienio rytas. Sėdžiu sausakimšame autobuse Vilnius-Marijampolė. Autobusas nedidelis. Mano vieta pačiame autobuso gale kartu su kitomis trimis keleivėmis. Kojoms vietos maža. Neįmanoma pajudėti neužkliudžius kitų keleivių. Keliauju į Birštoną. Mano tikslas – dalyvauti Lietuvos šiaurietiškojo ėjimo asociacijos (LŠĖA) žygyje, kuris organizuojamas minint Pasaulinę šiaurietiškojo ėjimo dieną. Netoli Aukštadvario už autobuso lango pradeda krapnoti lietus. Sunerimusi įvertinu, kad šiandien lietingiems orams esu prastai pasiruošusi. Galvoje sukasi klausimas, kodėl važiuoju į šį žygį tokį atstumą? Ar man maža miškuose prie savo namų pramintų takų, pavasarinių paukščių giesmių ir žydinčių pakalnučių?

Birštonas pasitinka ramybe. Oras gaivus. Aki džiugina žaluma, gėlynai, neaukšti pastatai miestelio centre, tvarkingos gatvelės. Surandu miesto stadioną, kuriame jau laukia registracijos palapinė, vėjyje plazdančios LŠEA vėliavos. Užsiregistruoju, gaunu instruktorės skiriamąjį ženklą. Stadionas po truputį prisipildo žmonių, šurmulio. Po instruktažo ir nuotaikingo bendro šokio su lazdomis žygis prasideda.

Žygio dalyviai renkasi Birštono stadione.

Žygio dalyviams buvo pasiūlytos dvi trasos – 6 ir 12 kilometrų. Apie valandą žygiuojame visi kartu, vėliau mažesnį atstumą pasirinkusiųjų grupė atsiskiria. Dalis maršruto veda dviračių takais, dalis – miško takais per eglynus ir pušynus, žvyrkeliu. Kai kur atsiveria Nemuno panoramos, įspūdingiausia – nuo Škėvonių atodangos. Einame grupe, bendraudami tarpusavyje. Instruktoriai stengiasi patarti. Smagūs jausmas būti bendraminčių būryje. Vis rečiau einant šiaurietiškai tenka išgirsti iš sutikto praeivio pastabą apie pamestas slides, tačiau tenka susidurti su skepticizmu ir neigimu. Kitaip yra šiame žygyje, kuriame susitiko žmonės, suprantantys šiaurietiškojo ėjimo teikiamą džiaugsmą ir naudą, spinduliuojantys entuziazmą. Žygio pabaigoje svarstau, kad dėl teigiamų emocijų, bendrai sugeneruotos energijos, taip pat dėl galimybės patyrinėti dar vieną įdomų ir gražų Lietuvos kampelį, buvo verta nuvažiuoti tą atstumą.

Atokvėpio akimirka prie Nemuno.

Nemunas nuo Škėvonių atodangos,

Pėsčiųjų žygiai, prie kurių noriai prisijungia ir šiaurietiškojo ėjimo mėgėjai, Lietuvoje populiarėja. Norint, galima surasti ir mokamų, ir dalyviams nemokamų žygių. Žygis Birštone buvo ne tik nemokamas, bet ir su dovanomis jo dalyviams. Prieš žygį jie gavo mineralinio vandens „Vytautas“, po žygio – knygą apie šiaurietiškąjį ėjimą, greito paruošimo avižinės košės „Aktivus“ ir nuolaidų kuponą Vytautas mineral SPA paslaugoms. Po žygio galima buvo pasistipinti gardžia koše.

Pasaulinė šiaurietiškojo ėjimo diena yra minima gegužę. Inciatyvą pradėjo INWA (International Nordic Walking Federation). Ši organizacija kiekvienais metais savo interneto puslapyje paskelbia šventės datas ir kviečia prie jos minėjimo jungtis viso pasaulio šiaurietiškojo ėjimo mėgėjus. Šiais metais ši šventė vyksta gegužės 19 ir 20 dienomis.