Vienas gražiausių pėsčiųjų maršrutų Aukštaitijos nacionaliniame parke

Du rugpjūčio šeštadienius praleidau su šiaurietiškojo ėjimo entuziastais iš Vilniaus ir iš Alytaus. Rugpjūčio 15 d. norinčius pasivaikščioti su šiaurietiškojo ėjimo lazdomis Aukštaitijos nacionaliame parkė sukvietė Vilniaus visuomenės sveikatos biuras. Rugpjūčio 22 d. į mūsų kraštą atvyko Alytaus šiaurietiškojo ėjimo klubo ėjikai. Su abiem grupėmis įveikėme 15 km ilgio vieną gražiausių Aukštaitijos nacionalinio parko maršrutų nuo Palūšės iki Ginučių piliakalnio. Žygiuojant šiuo maršrutu, galima pasigrožėti nuostabiomis ežeringo kraštovaizdžio panoramomis – Puziniškio kaime ir nuo Ladaklanio, pasigerėti įspūdingais šimtamečiais medžiais – Asalnų pušimi ir Puziniškio ąžuolu, apžiūrėti net tris piliakalnius – I tūkstantmečio pirmąja puse datuojamą Puziniškio piliakalnį bei Ginučių ir Papiliakalnės piliakalnius, kur stovėjusi Mindaugo laikų kunigaikščio Lengvenio Linkmenų pilis.

Asalnų ežeras nuo Puzinikšio kaimo.

Deja, dėl sugriuvusio Puziniškio tilto šis maršrutas sunkiai prieinamas. Nevengiantys sunkumų ir nebijantis sušlapti protaką ties Pūziniškio piliakalniu gali tiesiog perbristi (vanduo siekia iki pažastų). Teko girdėti net apie dviratininkų grupę, kurį taip įveikė šią kliūtį – žmonės nešė dviračius. Mums protaką padėjo įveikti valtine.lt komanda, kuri pasirūpino, kad protakos vietoje rastume valtį ir galėtume ja persikelti.

Persikėlimas valtimi buvusio Puziniškio tilto vietoje.

Kaip dažnai būna, žygiuose pasitaikė neplanuotų, bet malonių nutykimų. Pirmajame žygyje nuo Meironių iki Ladakalnio mus palydėjo smagus ir draugiškas šuniukas. Šis nutykimas nebūtų malonus, jei vėliau manęs nebūtų pasiekusi žinia, kad šuniukas sėkmingai grįžo namo pas šeimininkus. Antrame žygyje geraširdė Meironių kaimo gyventoja pavaišino mus saldžiais obuoliukais iš savo sodo.

Rugsėjį vasara pasieka savo branda. Miškuose prinoko paskutinės vasaros uogos gervuogės ir bruknės. Rugpjūčio 15 d. Meironyse dar sutikome gandrų pora. Kitą šeštadienį rugpjūčio 22 d. gandrų nei kvapo. Nenuostabu, juk vos už poros dienų rugpjūčio 24 d. šv. Baltramiejus, laikomas gandrų išskridimo diena. Gamtos stebėjimai patvirtina, kad po Baltramiejaus mūsų krašte gandrų nelieka. Taip aš šią vasarą atsisveikinau su gandrais ir uždariau vasaros žygių sezoną.

Per Žolinę Meironyse sutiktas gandras. Dabar gandrai jau išskridę.

Kitas žygis laukia jau rudenį rugsėjo 27 d. per Pasaulinę turizmo dieną. Šią dieną pakviesiu aplankyti Antakmenės aukų akmenį – senovinę aukuro vietą . Objektas unikalus, 19 a. antroje pusėje jį išgarsino dailininkas Napoleonas Orda, tačiau nepelnytai užmirštas, mažai lankomas.

Du šiaurietiškojo ėjimo žygiai

Pirmas žygis vyko rugpjūčio 2 d. ir buvo vienas iš „Palūšės regatos 2015“ renginių. Žygyje dalyvavo 16 dalyvių. Visi lengvai ir su gera nuotaika įveikė suplanuotą 7 km trasą. Botanikos tako takelyje per pelkė suradome ir stebėjomės "plėšriu", bet miniatiūriniu augalu saulašare. Pasiekę Gaveikėnų vandens malūną sustojome trumpo atokvėpio. Grįždami atgal pamatėme mitologinius ežerus Juodinį ir Taramą ir sužinojome archajišką mitologinę sakmę apie velnią ir jo vaikus. Žygiuodami Lūšių pakrante apžiūrėjome meniškus ąžuolinius stogastulpius, čia radome ir Gaiveikėnų malūno piktą velnią Abisiną. Žygį užbaigėme tempimo pratimais.

"Palūšės regatos 2015" šiaurietiškojo ėjimo žygio dalyviai prie Gaiveikėnų vandens malūno.

Antras žygis, kurį ragindama nepabūgti ankstyvo starto, pavadinau “Nepramiegok vasaros”, vyko rugpjūčio 9 d. Maršrutą iš Šakarvos į Ginučius apie 15 km. pagal planą su poilsio pertraukėlėmis turėjome įveikti per 6 valandas, siekiant suspėti į vienintelį maršrutinį autobusą iš Ginučių. Žygyje dalyvavo 3 dalyviai.

Pirma žygio stotelė buvo Antalksnės kaime esanti Petro ir Linos Jančių sodyba, kurioje galima pamatyti vienintelius Lietuvoje treniruotus darbinius jaučius. Mes jaučiais pasivėžinome, juos paglostėme ir žinoma negalėjome su jais nenusifotografuoti. Potyris tikrai unikalus, o įspūdis stiprus. Tolimesnei kelionei įsidėjome su savimi sodyboje su meile iškeptos naminės duonos.

Besilankydami sodyboje patekome ir į „15 minučių“ korespondento objektyvą.

Nuo Antalksnės kaimo prasidėjo gražiausia žygio atkarpą. Pro etnografinį kupetinį Salų II kaimą, pro Ladakalnį, Ginučių piliakalnį iki Ginučių vandens malūno. Labai džiaugiuosi, kad Salose gavome netikėtą kvietimą užeiti ir į XX a. pradžioje suręsta trobą, pajusti jos vėsą, apžiūrėti autentišką duonkepę krosnį.

Žygio dalyvės Tanya atsiliepimas: “Vasaros tikrai nepramiegojom – ačiū labai už nuostabų žygį, įdomią kompaniją ir lazdas! :)) Patariu visiems esant galimybei prisijungti kitą kartą – įspūdžių rojus”.

Žygio "Nepramiegok vasaros" dalyviai su baltnugariu ir šėmu darbiniais jaučiais ir jų šeimininku.