Pasaulinė turizmo diena prasmingai

Rugsėjo 27 d. kalendoriuose pažymėta kaip Pasaulinė turizmo diena. Šiais metais pakviečiau visus norinčius tą progą aplankyti kadaise garsu bet šiuo metu nepelnytai primiršta ir į jokį turistinį maršrutą neįtraukta Antakmenės aukų akmenį. Pėsčiųjų ir šiaurietiškojo ėjimo žygyje Lobiniai-Antakmenė-Lobiniai (7 km) dalyvavo 10 suaugusiųjų ir 2 vaikai. Smagu, kad žmonės atvyko ne tik iš Ignalinos, bet ir iš Visagino, Vilniaus ir Kauno.

Antakmenės akmuo – įspūdingo didžio konglomerato uola, susicementavę žvyro akmenėliai. Milžiniškas akmuo apipintas padavimais, daugelyje iš kurių pasakojima, kad akmuo pagoniškas aukuras ar kad prie jo yra aukojama įvairioms progoms. Literatūroje minima ir viena konkreti data, kai akmuo buvo lankomas. Vykstantieji į Paringio atlaidus per Dešimtines palikdavo auką ir prie akmens. Daiva Vaitkevičienė ir Vykintas Vaitkevičius besiremdami spėjimu, kad krikščioniškos Dešimtinės galėjo sutapti su pagoniškų Perkūno apeigų diena, kadangi su Dešimtinėmis susiję žemdirbių tikėjimai, jog per šią šventę negalima judinti žemės, bijant užrūstinti dangaus stichijų valdovą - „ledai javus išmuš“, iškėlė hipotezę, kad prie Antakmenės akmens galėjo būti Perkūno šventvietę.

1875 m. tokį Antakmenės akmenį pamatė lenkų dailininkas Napoleonas Orda.

O tokį akmenį po 140 metų 2015 m. radome mes.

Antakmenės aukų akmuo norint jį aplankyti automobiliu ir dviračiu pasiekiamas keliu Vidiškės-Grybėnai. Pėsčiomis pasiekiamas iš Lobinių geležinkelio stotelės. Tereikia nueiti apie 1 km iki Kukoriškės ir pasukus į kairę dar apie 2,5 km žvyrkeliu. Praėjus Dūdų kaimą už 300 m. yra miškelis ir dešinėje kelio pusėje medinė lenta „Antakmenės akmuo“. Svarbu čia nenusukti, o paeiti dar apie 30 m ir tada sukti į dešinę į miško keliuką vedantį į eglyną. Keliukas atves prie kapinaičių ir vėliau virs taku. Prižiūrimas nušienautas takas suka į kairę ir pro jauną pušyną veda iki pat akmens.

Apie Antakmenės akmenį galimą paskaityti:
1. Knygoje „Senosios Lietuvos šventvietės, Aukštaitija“. Autorius: Vykintas Vaitkevičius. Straipsnyje “Naujojo Daugėliškio padavimai”. Autoriai: Daiva Vaitkevičienė ir Vykintas Vaitkevičius. Žurnalas “Tautosakos darbai”, 1996. Straipsnis prieinamas internete. http://baltnexus.lt/uploads/images/2013/Tautosakos%20darbai/Naujojo_Daugeliskio_padavimai.pdf

Vienas gražiausių pėsčiųjų maršrutų Aukštaitijos nacionaliniame parke

Du rugpjūčio šeštadienius praleidau su šiaurietiškojo ėjimo entuziastais iš Vilniaus ir iš Alytaus. Rugpjūčio 15 d. norinčius pasivaikščioti su šiaurietiškojo ėjimo lazdomis Aukštaitijos nacionaliame parkė sukvietė Vilniaus visuomenės sveikatos biuras. Rugpjūčio 22 d. į mūsų kraštą atvyko Alytaus šiaurietiškojo ėjimo klubo ėjikai. Su abiem grupėmis įveikėme 15 km ilgio vieną gražiausių Aukštaitijos nacionalinio parko maršrutų nuo Palūšės iki Ginučių piliakalnio. Žygiuojant šiuo maršrutu, galima pasigrožėti nuostabiomis ežeringo kraštovaizdžio panoramomis – Puziniškio kaime ir nuo Ladaklanio, pasigerėti įspūdingais šimtamečiais medžiais – Asalnų pušimi ir Puziniškio ąžuolu, apžiūrėti net tris piliakalnius – I tūkstantmečio pirmąja puse datuojamą Puziniškio piliakalnį bei Ginučių ir Papiliakalnės piliakalnius, kur stovėjusi Mindaugo laikų kunigaikščio Lengvenio Linkmenų pilis.

Asalnų ežeras nuo Puzinikšio kaimo.

Deja, dėl sugriuvusio Puziniškio tilto šis maršrutas sunkiai prieinamas. Nevengiantys sunkumų ir nebijantis sušlapti protaką ties Pūziniškio piliakalniu gali tiesiog perbristi (vanduo siekia iki pažastų). Teko girdėti net apie dviratininkų grupę, kurį taip įveikė šią kliūtį – žmonės nešė dviračius. Mums protaką padėjo įveikti valtine.lt komanda, kuri pasirūpino, kad protakos vietoje rastume valtį ir galėtume ja persikelti.

Persikėlimas valtimi buvusio Puziniškio tilto vietoje.

Kaip dažnai būna, žygiuose pasitaikė neplanuotų, bet malonių nutykimų. Pirmajame žygyje nuo Meironių iki Ladakalnio mus palydėjo smagus ir draugiškas šuniukas. Šis nutykimas nebūtų malonus, jei vėliau manęs nebūtų pasiekusi žinia, kad šuniukas sėkmingai grįžo namo pas šeimininkus. Antrame žygyje geraširdė Meironių kaimo gyventoja pavaišino mus saldžiais obuoliukais iš savo sodo.

Rugsėjį vasara pasieka savo branda. Miškuose prinoko paskutinės vasaros uogos gervuogės ir bruknės. Rugpjūčio 15 d. Meironyse dar sutikome gandrų pora. Kitą šeštadienį rugpjūčio 22 d. gandrų nei kvapo. Nenuostabu, juk vos už poros dienų rugpjūčio 24 d. šv. Baltramiejus, laikomas gandrų išskridimo diena. Gamtos stebėjimai patvirtina, kad po Baltramiejaus mūsų krašte gandrų nelieka. Taip aš šią vasarą atsisveikinau su gandrais ir uždariau vasaros žygių sezoną.

Per Žolinę Meironyse sutiktas gandras. Dabar gandrai jau išskridę.

Kitas žygis laukia jau rudenį rugsėjo 27 d. per Pasaulinę turizmo dieną. Šią dieną pakviesiu aplankyti Antakmenės aukų akmenį – senovinę aukuro vietą . Objektas unikalus, 19 a. antroje pusėje jį išgarsino dailininkas Napoleonas Orda, tačiau nepelnytai užmirštas, mažai lankomas.

Du šiaurietiškojo ėjimo žygiai

Pirmas žygis vyko rugpjūčio 2 d. ir buvo vienas iš „Palūšės regatos 2015“ renginių. Žygyje dalyvavo 16 dalyvių. Visi lengvai ir su gera nuotaika įveikė suplanuotą 7 km trasą. Botanikos tako takelyje per pelkė suradome ir stebėjomės "plėšriu", bet miniatiūriniu augalu saulašare. Pasiekę Gaveikėnų vandens malūną sustojome trumpo atokvėpio. Grįždami atgal pamatėme mitologinius ežerus Juodinį ir Taramą ir sužinojome archajišką mitologinę sakmę apie velnią ir jo vaikus. Žygiuodami Lūšių pakrante apžiūrėjome meniškus ąžuolinius stogastulpius, čia radome ir Gaiveikėnų malūno piktą velnią Abisiną. Žygį užbaigėme tempimo pratimais.

"Palūšės regatos 2015" šiaurietiškojo ėjimo žygio dalyviai prie Gaiveikėnų vandens malūno.

Antras žygis, kurį ragindama nepabūgti ankstyvo starto, pavadinau “Nepramiegok vasaros”, vyko rugpjūčio 9 d. Maršrutą iš Šakarvos į Ginučius apie 15 km. pagal planą su poilsio pertraukėlėmis turėjome įveikti per 6 valandas, siekiant suspėti į vienintelį maršrutinį autobusą iš Ginučių. Žygyje dalyvavo 3 dalyviai.

Pirma žygio stotelė buvo Antalksnės kaime esanti Petro ir Linos Jančių sodyba, kurioje galima pamatyti vienintelius Lietuvoje treniruotus darbinius jaučius. Mes jaučiais pasivėžinome, juos paglostėme ir žinoma negalėjome su jais nenusifotografuoti. Potyris tikrai unikalus, o įspūdis stiprus. Tolimesnei kelionei įsidėjome su savimi sodyboje su meile iškeptos naminės duonos.

Besilankydami sodyboje patekome ir į „15 minučių“ korespondento objektyvą.

Nuo Antalksnės kaimo prasidėjo gražiausia žygio atkarpą. Pro etnografinį kupetinį Salų II kaimą, pro Ladakalnį, Ginučių piliakalnį iki Ginučių vandens malūno. Labai džiaugiuosi, kad Salose gavome netikėtą kvietimą užeiti ir į XX a. pradžioje suręsta trobą, pajusti jos vėsą, apžiūrėti autentišką duonkepę krosnį.

Žygio dalyvės Tanya atsiliepimas: “Vasaros tikrai nepramiegojom – ačiū labai už nuostabų žygį, įdomią kompaniją ir lazdas! :)) Patariu visiems esant galimybei prisijungti kitą kartą – įspūdžių rojus”.

Žygio "Nepramiegok vasaros" dalyviai su baltnugariu ir šėmu darbiniais jaučiais ir jų šeimininku.

Rugpjūčio 9 d. šiaurietiškojo ėjimo žygis iš Šakarvos į Ginučius

Rugpjūčio 9 d. (sekmadienį) organizuoju šiaurietiškojo ėjimo žygis „Nepramiegok vasaros!“

Šio žygio metu keliausime ne tik Ignalinos autobuso parko autobusais, pėsčiomis bet ir darbinių jaučių kinkiniu.

- Miškais, laukais ir kaimo keliukais nužygiuosime iš Šakarvos į Ginučius;
- Antalksnės kaime pasivėžinsime jaučių kinkiniu ir sužinosime koks svarbus žmogaus pagalbininkas senovėje buvo darbinis jautis;
- Pievoje ragausime tikros kaimiškos duonos su natūraliu medumi.

Žygio metu lankomi objektai: Antalksnės skulptūrų ansablis, Salų II entografinis kaimas, Ladakanis, Ginučių piliakalnis, Ginučių vandens malūnas (jei turėsime laiko, po žygio atsigaivinsime malūno vandens krioklyje).

Žygio pradžia 7.30 val. Ignalinos autobusų stotyje. Pabaiga 15.00 val. ten pat. Trasa pėsčiomis apie 15 km. Dalyvio mokestis: 7,5 Eur su savo lazdomis arba 10 Eur su mano lazdomis.

Registracija ir papildoma informacija tel. 8 652 87 219 arba el. paštu jelena.jusis@gmail.com

Žygio Facebook puslapis čia.

Šis ugninis auksinukas, ragaujantis raudonėlio nektarą, primena, kokia graži bet trumзa mūsų vasarą. Megaukimės ja!

Palūšės regata 2015

Prisipažinsiu, kad šį renginį labai mėgstu ir laukiu jį kasmet. Labai džiaugiuosi, kad šį kartą gavau galimybę pati truputi prisidėti prie jo programos. Kviečiu rugpjūčio 2  d. (antrą Palūšės regatos dieną) į šiaurietiškojo ėjimo žygį po Palūšės apylinkes.

Žygio metu aplankysime Gaveikėnų vandens malūną ir savo akimis pamatysime malūno velnią Abisiną, pamatysime mitologinius ežerėlius Juodinį ir Taramą ir sužinosime, kodėl jie verti vietos Lietuvos legendinių vietų šimtuke, nesušlapę kojų pereisime pelkę ir pamatysime, kas joje auga,  ir mokysimės taisyklingos šiaurietiškojo ėjimo technikos, kurį padeda mankštinti net 90 proc. kūno raumenų.

Žygio pradžia 10 val. prie Aukštaitijos nacionalinio parko lankytojų centro . Trukmė apie 2 val. Trasos ilgis 7 km.

Svarbi informacija dalyviams. Apranga patogi, nevaržanti judesio. Rekomenduojama dėvėti ilgas kelnes. Turėti galvos apdangalą. Avalinė uždara, pavyzdžiui, tvirti sportbačiai arba kitokie patogūs batai. Su savimi turėti vandens ir priemonę nuo uodų ir erkių. Jei reguliariai vartojate kokius nors vaistus ir jums jų gali prireikti žygio metu, nepamirškite jų įsidėti. Daiktus rekomenduojama sudėti į nedidelę patogią kuprinę arba ant juosmens tvirtinamą tašę.

Dalyvio mokestis: 1 Eur.

Šiaurietiškojo ėjimo lazdomis galime aprūpinti (inventoriaus skaičius ribotas). Registracija į žygį ir lazdų rezervacija telefonu 8 652 87 219 arba žygio diena nuo 9 val. iki 10 val. starto vietoje prie Aukštaitijos nacionalinio parko lankytojų centro.

Šiaurietiškojo ėjimo žygis Palūšės miško mitologinėmis vietovėmis

Liepos 11 d. įvyko šiaurietiškojo ėjimo žygis Palūšės miško mitologinėmis vietovėmis. Žygyje dalyvavo 3 žygeivės. Įvykis įsiminė gera nuotaika, smagiu bendravimu, dalyvių žingeidumu ir draugiškumu, žygiuoti labai net tinkamais orais. Sportiški žygio dalyviai kaip vėjas lengvai ir sparčiai įveikė visą žygio trasą.

Žygio dalyvės Lolitos atsiliepimas: „Dėkojame už šaunų žygį. Tikimės, kad susitiksime ir ateityje. Ačiū ir Abisinui su Taraminiu, kad mus svetingai priėmė ir išvaikė lietaus debesis“.

Gera naujiena tiems, kas gal ir norėjo sudalyvauti, bet nerado galimybės. Rugpjūčio 2 d. (sekmadienį) Palūšės regatos 2015 metu organizuojamas lengvesnis per pusę trumpesnis šio žygio variantas (apie 7 km). Daugiau informacijos pasirodys netrukus.

O rugpjūčio 9 d. (sekmadienį) organizuojamas atviras šiaurietiško ėjimo žygis, kurio metu keliausime ne tik pėsčiomis, bet ir Ignalinos autobusu parko maršrutiniais autobusais bei jaučių kinkiniu. Įdomu? Detalesne informacija jau greitai.