2015 m. rugsėjo 27 d., sekmadienis

Pasaulinė turizmo diena prasmingai


Rugsėjo 27 d. kalendoriuose pažymėta kaip Pasaulinė turizmo diena. Šiais metais pakviečiau visus norinčius tą progą aplankyti kadaise garsu bet šiuo metu nepelnytai primiršta ir į jokį turistinį maršrutą neįtraukta Antakmenės aukų akmenį. Pėsčiųjų ir šiaurietiškojo ėjimo žygyje Lobiniai-Antakmenė-Lobiniai (7 km) dalyvavo 10 suaugusiųjų ir 2 vaikai. Smagu, kad žmonės atvyko ne tik iš Ignalinos, bet ir iš Visagino, Vilniaus ir Kauno.

Antakmenės akmuo – įspūdingo didžio konglomerato uola, susicementavę žvyro akmenėliai. Milžiniškas akmuo apipintas padavimais, daugelyje iš kurių pasakojima, kad akmuo pagoniškas aukuras ar kad prie jo yra aukojama įvairioms progoms. Literatūroje minima ir viena konkreti data, kai akmuo buvo lankomas. Vykstantieji į Paringio atlaidus per Dešimtines palikdavo auką ir prie akmens. Daiva Vaitkevičienė ir Vykintas Vaitkevičius besiremdami spėjimu, kad krikščioniškos Dešimtinės galėjo sutapti su pagoniškų Perkūno apeigų diena, kadangi su Dešimtinėmis susiję žemdirbių tikėjimai, jog per šią šventę negalima judinti žemės, bijant užrūstinti dangaus stichijų valdovą - „ledai javus išmuš“, iškėlė hipotezę, kad prie Antakmenės akmens galėjo būti Perkūno šventvietę.


1875 m. tokį Antakmenės akmenį pamatė lenkų dailininkas Napoleonas Orda.

O tokį akmenį po 140 metų 2015 m. radome mes.
Antakmenės aukų akmuo norint jį aplankyti automobiliu ir dviračiu pasiekiamas keliu Vidiškės-Grybėnai. Pėsčiomis pasiekiamas iš Lobinių geležinkelio stotelės. Tereikia nueiti apie 1 km iki Kukoriškės ir pasukus į kairę dar apie 2,5 km žvyrkeliu. Praėjus Dūdų kaimą už 300 m. yra miškelis ir dešinėje kelio pusėje medinė lenta „Antakmenės akmuo“. Svarbu čia nenusukti, o paeiti dar apie 30 m ir tada sukti į dešinę į miško keliuką vedantį į eglyną. Keliukas atves prie kapinaičių ir vėliau virs taku. Prižiūrimas nušienautas takas suka į kairę ir pro jauną pušyną veda iki pat akmens.

Apie Antakmenės akmenį galimą paskaityti:
1. Knygoje „Senosios Lietuvos šventvietės, Aukštaitija“. Autorius: Vykintas Vaitkevičius. Straipsnyje “Naujojo Daugėliškio padavimai”. Autoriai: Daiva Vaitkevičienė ir Vykintas Vaitkevičius. Žurnalas “Tautosakos darbai”, 1996. Straipsnis prieinamas internete. http://baltnexus.lt/uploads/images/2013/Tautosakos%20darbai/Naujojo_Daugeliskio_padavimai.pdf