Abi veiklos leidžia mankštinti stebėtinai daug ir panašių raumenų grupių. Einat šiaurietiškai ir plaukiant irklente dirba kojų, nugaros, preso, pečių ir rankų raumenis - praktiškai visas kūnas. Jei įdomu apie tai sužinoti daugiau, apačioje įdedu nuorodas į interneto resursus, kur galima patikrinti kokie raumenys dirba einant šiaurietiškai ir plaukiant irklente. Tačiau pastebėjau, kad po poros valandų, praleistų ant irklentės, kitą dieną jausdavau raumenų skausmą. Tą, kuris atsiranda po ypač intensyvaus sporto ir fizinio darbo. Pirmą kartą taip jaučiau pilvo preso raumenys, antrą - klubus ir pečių juostą, trečia - bicepsus (visi tris kartai buvo su skirtingų tipų irklentėmis). O po poros valandų ėjimo, raumenų skausmo niekada nejausdavau. Todėl, besiremdama savo pojūčiais, manau, kad raumenys ant irklentės dirba intensyviau, nei einant šiaurietiškai.
Abi veiklos ypač tinka tiems, kam patinka fizinis aktyvumas gamtoje. Asmeniškai man galimybė pasimėgauti gamta yra svarbus bonusas šalia raumenų mankštinimo, kalorijų deginimo ir kitų dalykų, dėl kurių žmonės sportuoja. Savo ėjimo maršrutus sudėlioju taip, kad kuo daugiau eičiau miško keliais, takais, pievomis. Stengiuosi eiti bent kartą per savaitę ir pastebėti, kas nuo praeito karto pasikeitę. Bandau būti atvira gamtos grožiui. Išplaukusi su irklente taip pat mėgaujuosi ne tik judesiu bet ir vaizdais, ežero bangavimu ir platybe. Ant irklentės patyriau ypatinga gamtos artumą, kai, atsisėdusi pailsinti kojas, jaučiau lengvą ežero alsavimą po savimi ir stebėjau iš vandens iššokstančias žuveles.
Šiaurietiškojo ėjimo lazdų neabejotinas pranašumas – visus metus trunkantis sezonas. Lietuvos sąlygomis tinkamas inventorius gali padėti pratęsti irklenčių sezoną, bet nemanau, kad jis galėtų trukti visus metus. Pasiplaukiojimas su irklente, kaip įsitikinau, nereikalauja fizinio pasirengimo, o išplaukti gali po trumpo instruktažo. Tačiau reikalavimai žmogaus savijautai ir sveikatos būklei yra aukštesni. Pasiirstymas irklente yra intensyvesnė fizinė veikla už šiaurietiškąjį ėjimą. Pirmus kartus turėjau įveikti baime nukristi, kai ant irklentės stojausi visu ūgiu, taip pat man reikėjo laiko priprasti “stovėti ant vandens”, to jausmo, kai po kojomis nejauti tvirto pagrindo.
Asmeniškai man ir šiaurietiškasis ėjimas, ir irklentės yra smagios veiklos, kuriomis užsiimti nereikia prisiverti. Manau, kad tas smagumo elementas yra labai svarbu renkantis sau tinkamą fizinio aktyvumo veiklą.
 |
| Poilsis ant irklentės Lūšių ir Šakarvos ežerus jungiančioje protakoje. Paskutinė 2019 m. vasaros diena. |
Lietuviškai apie šiaurietiškąjį ėjimą ir raumenys, kurie dirba einant šiaurietiškai, galima perskaityti čia.
Straipsnį apie tai, kokie raumenys dirba iriantis ant irklentės, anglų kalba su labai aiškiu piešiniu rasite čia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą