2016 m. vasario 27 d., šeštadienis

Pirma pažintis su Sirvėtos regioniniu parku


Šiandien įgyvendinau vieną iš ilgai atidėliotų planų – aplankiau Sirvėtos regioninį parką. Keliaudama autobusu iš ir į Vilnių vis pagalvodavau, kad būtų įdomu patyrinėti šį regioninį parką, esantį visai netoli namų. Net esu nusipirkusi išsamesnį vietovės žemėlapį ir galvojau organizuoti čia žygį, bet šios dienos žygį organizavau ne aš. Sirvėtos regioninio parko direkcija 2016 m. paskelbė žygių ciklą „Atrask Sirvėtos salą“. Antro žygio data, laikas ir viskas tiko, tad dalyvavau.


Kaip žygio pradžioje pasakė, regioninio parko specialistas, pristatydamas žygio idėją, šie žygiai skirti populiarinti kitokį keliavimo būdą, parodyti kad dėmesio verti ne tik objektai, kuriuos aplankai, kelionės tikslai, bet ir pati kelionė gali būto kupina įspūdžių ir atradimų. Tad mes žygio metu aplankėme ne tik dalį mitologinio tako, Aučynų piliakalnį, bet ir atradome miško skruzdėlyną su juo paslaptingu gyvenimu, apsamanojusius akmenys upelio vagoje, viename iš apsnigtų kaimų sutikome dieduką, kuris pasirodo, žiemą, vienintelis šio kaimo gyventojas (tikrai kaip kokioje saloje!), grožėjomės nesuskaičiuojama daugybe nuostabių vaizdų, artėjančio pavasario ir bundančios ženklais. Žygio metu įveikta 10 km. pėsčiomis. Aš juos įveikiau su šiaurietiškojo ėjimo lazdomis, nes šią savaitę čia vienintelės kartas kai ištaikiau su jomis išeiti. Bet užtat koks kartas!

Keletas žygio nuotraukų. Deja orai nors ir buvo palankūs žygiuoti, bet nefotogeniški.

Mitologinio tako skulptūra „Maumas“.

Akmenys išdžiūvusio upelio vagoje.
„Banguotas“ Sirvėtos RP kraštovaizdis.


Aučynų kaimo kryžius.

 



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą